You are using an outdated browser. For a faster, safer browsing experience, upgrade for free today.

Kraunama..

Mes apie save

Aušrinė Šėmienė

Iki šiol mėgstu pasakas. Mėgstu jų klausytis ir mėgstu pasakoti. Geriausios pasakos, kurios turi bent kruopelytę tiesos, – jos uždega kažin kokią ugnį, dėl kurios prarandi dvasios ramybę. Tokias pasakas man sekė tėvas. Jos vėliau atvedė į vaikystės fantazijų šalį, į 1000 ir 1 nakties pasaulį...
Suaugusi ir tapusi žurnaliste irgi sekiau pasakas. Tačiau, kuo pareigos buvo aukštesnės, tuo pasakos nuobodesnės ir lėkštesnės. Kai galiausiai mano žurnalistiniame darbe liko tik pliki faktai bei „komforto zona“, mečiau tą darbą (o gal jis metė mane) ir grįžau į pasakų pasaulį. Dabar pasakas seku klausydamasi Bosforo bangų ošimo. Kaip kvailai tai skambėtų, tačiau tai buvo geriausias sprendimas gyvenime.
P.S. norite sužinoti, kokia pasaka slypi jūsų širdyje? Važiuojam, į Turkiją.

#Turkija #Jėga #Smagu #Kantonai

Raimonda Vengrytė

Viskas mano gyvenime, kaip ir aš pati, prasideda neplanuotai, atsitiktinai ir netikėtai. Šešerius metus krimtau socialinius mokslus, tačiau diplomas kabo pas tėvus namie ant sienos. Mokiausi keramikos proftechoj, dirbau socialine pedagoge, projektų koordinatore, barmene, slaugytoja, pardavinėjau sūrius Londono turguje, vaidinau, dainavau ir grojau... Iš esmės – nieko nemoku daryti gerai.
Nepaisant visų titaniškų pastangų kurti šviesų rytojų, sėkmingai įgyvendinti penkmečio planus ir tapti padoriu žmogumi, mano siela šoka salsą. Vis paribiai, bekelės, ne ryšio zonos, užkulisiai ir keisti, transformuojantys susitikimai. Taip visai netikėtai ir atsitiktinai tapau žmogumi, kuris ne visai namie, galbūt ne visai iš šio laiko, lyg koks greitkeliu riedantis septyniasdešimtmetis buikas.
Aš, Raimonda, vienos neaiškios moralės senstelėjusios gražuolės, su kuria karštą Havanos naktį aukojom jūrai pigų romą ir meilės eiles, buvau perkrikštyta La Reina del Mundo.
P. S. O kokias eiles Kuboje deklamuotum tu? Kokiu ritmu šoka tavo širdis?

#Turkija #Jėga #Smagu #Kantonai

Justinus Simanavičius

Vaikystėje turėjau dvi svajones – tapti žurnalistu ir pažinti pasaulį. Žurnalistikos mokslus baigiau, bet žurnalistu netapau, užtat autostopu nukeliavau 40 000 kilometrų, išmokau turkų, ispanų, anglų ir rusų kalbas, septynerius metus duoną valgau maitindamas savo vidinę svajonę ir dirbdamas gidu per 13 laiko juostų – nuo Manilos iki Havanos. Kaip vėrinį vėriau aplankytų šalių žodžius ir garsus, kurie tapo muzika.
Dievinu dykumos tuštumą, Havanos istorijas, vairuoti Teherano kamščiuose ir Stambulo patvorius.
P. S. ar jums būtų per didelis iššūkis savaitę gyventi dykumoje be vandens ir be telefono, bet su tūkstančiais žvaigždžių, kurias kasnakt gali skabyti nuo dangaus?

#Turkija #Jėga #Smagu #Kantonai





Ugnė Barauskaitė

Žmonės, aplankę tas pačias šalis, dažnai parsiveža skirtingus įspūdžius. Vienas ropščiasi į kalnus, kitas pagal grafiką bėgioja po muziejus, trečias sėdi knaipėje su vietiniais... išvis be jokio grafiko! Nes kelionių, kaip ir knygų, būna visokių – pramoginių, poilsinių, pažintinių, nuotykinių... TERAPINIŲ.
Dar mokykloj įkritau į psichologiją ir pokalbių terapiją. Tokios ir mano knygos – tarsi apie keliones, bet iš tiesų apie save; tarsi apie save, bet iš tiesų apie jus.
Dažnai keliauju po Artimųjų Rytų šalis, tačiau didžioji meilė – Libanas. Šalis, kurioje viskas „the most in world“ – pradedant romėnų kompleksais ir stalaktitais, baigiant vyndarystės tradicijomis ir, be abejo, maistu! Žiema ir vasara – per vieną dieną, nori – slidinėji kalnuose, nori – drybsai prie jūros! Tačiau pasiskaityti faktų galima ir google. O aš kviečiu į pokalbių terapijos kelionę. Patirti, pamatyti... IR PASIKALBĖTI.

#Turkija #Jėga #Smagu #Kantonai

Mūsų partneris – Kelionių centras „Banelituras“

Mes maži, todėl mūsų kompanijose daugiausiai – 14 keliautojų.





Mes atsakingi, todėl dirbame legaliai, kaip ir visi mūsų partneriai, – mokame mokesčius ir rūpinamės keliautojų saugumu.



Mes – keliautojai, o ne turistai, nes mums rūpi, ką paliksime, kai išvažiuosime. Gerbiame vietinius žmones, prisitaikome prie jų papročių, remiame smulkius verslininkus.

Mes nekeičiame gyvenimo, bet rodome jo tamsiąsias ir gražiąsias puses, turistines ir neturistines vietas.