„Lietuviai – vienintelė tauta pasaulyje, kurie mus vadina tikruoju vardu. Už tai esame jums labai dėkingi“, – kartvelas Nikolozas Belurava net susigraudina.
Neseniai Valstybinė lietuvių kalbos komisija viešojoje kalboje įtvirtino Sakartvelo vardą, mat šios Kaukazo šalies gyventojai savo šalį vadina Sakartvelo, o jos gyventojus – kartvelais. Kol lietuviai pripras prie naujojo vardo, greta gali būti naudojamas ir Gruzijos pavadinimas.
Kodėl karvelams nepatinka Gruzija? Ogi todėl, kad rusai sugalvojo šį pavadinimą. Prieštarauju, jog angliškai jų šalis vadinama panašiai – Georgia. O tai, pasirodo, kitas reikalas – atrėžia kartvelai, – Georgia kilusi iš Georgijaus, t. y. Šv. Jurgio vardo, kuris, beje, yra Sakartvelo globėjas.
Vis dėlto miestų gatvėse užkalbinti žmonės šalį vadina Gruzija ir tik šnekėdami sava kalba taria Sakartvelo. Politika sau, žmonės sau, o specialistai – sau. Jie ištraukia labai senų žinių, kad žodžio šaknis gali būti išlikusi dar iš senovės Persijos laikų.
Unikali kalba
Perprasti pavadinimo ir juo labiau – kartvelų kalbos bei kilmės reikalus nėra paprasta.
„Sakartvele gyvena trys pagrindinės tautos – kartvelai, svanai ir megrelai“, – sako istorikė, Tbilisio valstybinio universiteto dėstytoja Natia Pipia.
Valstybinė kalba – kartvelų, o svanai ir megrelai savo kalbomis šneka tik tarpusavy. Be to, svanai ir megrelai nesukūrė savo rašto, tad dabar jų kalbos yra lyg kartvelų posūniai. Yra ir ketvirtoji kartvelų kalba – lazų. Deja, ja Sakartvele kalba vos 2 tūkst. žmonių, užtat kaimyninėje Turkijoje – apie 20 tūkstančių. Ją bei megrelų kalbą, kuria kalba apie 500–800 tūkst. žmonių ir svanų, kuri yra gimtoji maždaug 27 tūkst. žmonių, UNESCO yra įtraukusi į nykstančių kalbų sąrašą.
Šių tautų žmonės vieni kitų nesupranta, nors jų kalbos priklauso vienai kalbų grupei – Kaukazo Iberijos. Taip senovės graikai ir romėnai vadino Kartlio karalystę, kuri egzistavo nuo IV a. pr. mūsų erą iki V amžiaus. Sakartvelo rytuose ir pietuose buvusi Kaukazo Iberija su vakaruose buvusia Kolchide yra dabartinės šalies pamatas.
Nors svanai, megrelai ir lazai rašto neturėjo, Natia teigia, kad vis dėlto yra išlikusių senovinių tekstų jų kalbomis, mat šios tautos juos užrašė kartvelų rašmenimis.
„Dabar visi vaikai mokyklose mokomi valstybinės kartvelų kalbos, o kitas universitetuose studijuoja tik būsimieji kalbininkai“, – sako Natia Pipa.
Kartvelų kalba – unikali, ji nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei, kaip armėnų, ir nepriklauso turkų kalbų grupei, kaip kaimyninio Azerbaidžano.
Nors etiniai kartvelai sudaro beveik 85 proc. iš 3,7 mln. Sakartvelo gyventojų, šalyje yra ir nemažos abchazų, armėnų, asirų, azerbaidžaniečių, graikų, žydų, rusų, ukrainiečių bei kt. tautų bendruomenės.
Kaip nepasiklysti tokiame tautų katile?
„Sakartvelo gyventojus galėtumėte vadinti sakartveliečiais“, – siūlo Natia Pipia ir paaiškina, kad priešdėlis sa- ir galūnė -o kartvelų kalba nurodo vietovę, o šaknis, šiuo atveju -kartvel- kilusi iš Kartlio. Tai – istorinis regionas ir istorinė valstybė, esanti Centrinėje Gruzijoje. Taigi, Sakartvelo reiškia visų kartvelų šalis.“
33 raidės
2010 m. Batumyje pagerbti kartvelų abėcėlę už 60 mln. larių (apie 20 mln. eurų) buvo pastatytas 130 metrų aukščio bokštas. Ant į DNR panašios spiralės, simbolizuojančios kalbos svarbą tautai, surašytos visos kartvelų raidės, o jų yra 33.
Kartvelų raštas irgi unikalus. Jis – vienas iš keturiolikos pasaulyje žinomų rašto sistemų. Tiesa, dabartinis raštas, kuris vadinamas mchedruli, atsirado XI amžiuje. Jis gerokai skiriasi nuo senojo, kuris buvo naudojamas rašant bažnytines knygas.
Šiandien Sakartvele galima pamatyti net tris raidynus: mchedruli ir du senovinius – nuschuri ir asomtavruli. Pastarasis raštas buvo naudotas iki IX–X amžiaus. Užrašai šiais rašmenimis išliko bažnyčiose ant ikonų ir freskų.
IX a. buvo sukurta bažnytinė nuschuri abėcėlė. Iš asomtavruli irnuschuri buvo sukurta dar ir chutsuri abėcėlė, kurioje asomtavruli abėcėlės raidės buvo naudojamos kaip didžiosios, o nuschuri – kaip mažosios.
1918 m., kai Gruzija tapo nepriklausoma nuo Rusijos, kartvelų kalba pirmą kartą tapo valstybine. Tačiau po dvejų su puse metų šalį okupavo Sovietų Sąjunga, į viešąją erdvę vėl ėmė brautis rusų kalba. Vis dėlto, kartvelų kalba neprarado valstybinės statuso. 1991 m., kai Sakartvelas susigrąžino nepriklausomybę, kartvelų kalba tapo vienintele valstybine kalba.
Klausiu Natia kodėl kartvelai, kalbėdami rusiškai nevartoja giminių?
„Todėl, kad kartvelų kalboje giminių nėra. Kartais net mums patiems būna sunku suprasti, ar tai vyras, ar moteris“, – juokiasi universiteto dėstytoja.
SAKARTVELO ISTORIJA
Prieš mūsų erą
1 800 000 – rastas žmonių protėvis Homo erectus georgicus
6200– 4000 – Šulaveri – viena ankstyviausių neolito kultūrų.
2500 – 760 – Diauehi genčių koalicija. Formuojasi protokartvelai.
600 – Kolchidės karalystė – pirmoji dabartinio Sakartvelo teritorijoje.
302 – Iberijos karalystė – pirmoji oficiali monarchija.
284 – sukuriama pirmoji abėcėlė.
Mūsų era
319 (326 ar 337) – Iberijos karalius Mirianas III krikščionybę paskelbia valstybine religija.
1000 – karalius Bagratas III įkuria Sakartvelo Karalystę.
1121 – išvejami seldžiukai, susigrąžinamas Tbilisis ir kitos žemės.
1204 – karalienė Tamara užkariauja Juodosios jūros pakrantę ir sukurta Trabizono imperiją.
1783 – Kartlio–Kachetijos karalystė pasirašo sutartį su Rusijos imperija. Kartlis tampa Rusijos protektoratu.
1801 – Rusijos caras Pavelas I pasirašo dekretą dėl Kartlio–Kakchetijos įtraukimo į Rusijos imperiją.
1811 m. – panaikinama Sakartvelo stačiatikių bažnyčios autokefalija.
1918 m. gegužės 26 d. – įkurta Gruzijos demokratinė respublika.
1921 m. vasario 25 d. – Gruzijos demokratinę respubliką užima Sovietų Sąjungos bolševikų pajėgos.
1991 m. balandžio 9 d. – Gruzija paskelbia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1991–1993 m. Sakartvelo pilietinis karas.
1992–1993 m. Karas Abchazijoje.
2003 m. – „Rožių revoliucija“, nuverčiamas Rusijos statytinis prezidentas Eduardas Ševarnadzė.
2008 m. – Rusijos ir Gruzijos karas.
2019
