Kerintis Stambulas ir šilko sostinė Bursa

Po pusryčių viešbutyje lankysime vietas, kurios yra tapę miesto vizitinėmis kortelėmis – Hipodromą, Mėlynąją mečetę (Sultan Ahmet camii), prisiminsime Bizantijos imperiją, Konstantiną Didįjį, kurio dėka dabar esame krikščionys. Senuosiuose sultonų rūmuose Topkapyje* (Topkapi) kalbėsime apie haremo aistras, baltaodžius ir juodaodžius eunuchus, nuskandintas suguloves, maištus, karus, budelių lenktynes ir daug kitų dalykų.

Pietausime Topkapio terasoje, iš kurios matyti banguojantis Bosforas ir kitapus jo plytintys europietiškiausi miesto rajonai bei Azija. 

Po pietų dairysimės po Šv. Sofijos* (Hagia Sofya) soboro skliautus ir prisiminsime imperatorių Justinianą, padovanojusį mums šį architektūros šedevrą, – jo gerus ir nelabai gerus darbus ir 1400 metų šventyklos istoriją.

Tam, kad aprūpintų vandeniu tūkstančius žmonių, senovės romėnų inžinieriai statė akvedukus. Vanduo jais iki šiol teka į miestą. Vandens istoriją studijuosime ir vienoje iš 40 miesto cisternų*.

Paskui suksime link Sirkedži (Sirkeci), – istorinės traukinių stoties, kur atvažiuodavo Agathos Cristie aprašytas Rytų ekspresas. Pakeliui ragausime garsiojo saldumyno baklavos, kurį, žinoma, užgersime arbata.

Laisvu laiku, galėsite nerti į mistišką sufijų pasaulį – magiška muzika, besisukantys dervišai, meditavimas… Išalkus galima pavakarieniauti šeimos restoranėlyje. Šie žmonės atvyko iš Gaziantepo, kuris į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas dėl maisto!  

Naktis Stambule.

Keliamės anksti, pusryčiaujame viešbutyje ir skubame: laukia DOVANA – greitaeigiu laivu plauksime į Bursą, – miestą anapus Marmuro jūros, pirmąją Osmanų imperijos sostinę, įrašytą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir tekstilės sostinę, kur šilko ir ne tik jo gaminiai apsuka galvą.

Lankysime ankstyvosios Osmanų architektūros šedevrą, XV a. Žaliąją mečetę (Yeşil Cami), ir jos užsakovo sultono Mehmedo I Çelebi kapą*. Šis žmogus suvienijo imperiją.

Makabriškus sultonų rūmų papročius studijuosime sultono Murado II (Muradiye) komplekse*, o kaligrafija gėrėsimės Didžiojoje mečetėje (Ulu camii), kuri buvo pastatyta kaip padėka Alachui už pergalę prieš kryžiuočius 1399 m. Nikopolio mušyje.

Per pietus stiprinsimės Iskender kebapu. Tikriausiai, apsidžiaugsite, pagaliau suradę tai, ką mes Lietuvoje suvokiame kaip kebabą. Eisime jo valgyti ten, kur šis patiekalas buvo  sukurtas – nuo 1867-ųjų veikiantį restoraną ir vis dar priklausantį jį sukūrusiai šeimai.

Bursa ne tik pirmoji osmanų imperijos, bet ir tekstilės sostinė. Rankšluosčiai, lovos skalbiniai ir šilkas – didžiajame miesto turguje pasinersime į pirkinių pasaulį.

Dairysimės į snieguotą Uludago kalno viršūnę – populiariausią Turkijos slidinėjimo kurortą ir, jei spėsime, aplankysime ir Karagözų muziejų*. Karagiozas ir Hačivatas – nacionalinio turkų lėlių šešėlių teatro personažai. Dažniausiai pasakojantys juokingus nutikimus, pašiepiantys žmonių ydas. Šiame muziejuje ne tik pasijuoksime iš bičiulių krečiamų pokštų, bet ir pasigėrėsime įspūdinga teatro lėlių kolekcija ne tik iš Turkijos, bet ir Uzbekijos, Rusijos, Rumunijos.

Vakare laivu grįšime į Stambulą.

Nakvynė Stambule.