Karai dažniausiai rangiami dėl pinigų, na, ir truputį dėl tuštybės. Plėšimas – vienas svarbiausių tikslų, tad kai būdami Venecijoje grožėsitės neapsakomais miesto turtais, prisiminkite, kad didelė jų dalis – vogti.
Vienas gėdingiausių katalikiškojo pasaulio įvykių – IV kryžiaus žygis. 1204-ieji. Riteriai, apsimetę neva keliaujantys į Jeruzalę iš netikėlių gelbėti Jėzaus palaikų, pusiaukelėje, Konstantinopolyje pamiršo ko keliavę ir leidosi plėšti turtingą miestą.
Dabar, praėjus 800 metų, Venecijos garbingiausioje vietoje galite pasigrožėti keturiomis beveik natūralaus dydžio žirgų skulptūromis, kurios laikomos vienu puikiausių Europos meno kūrinių ir, kurios buvo pavogtos iš Konstantinopolio.
Šv. Marko bazilikos ižde yra gausybė brangių daiktų iš šio miesto bažnyčių bei rūmų – smilkyklės, dubenys, relikvijos… Tiesa, po to, kai 1797-aisiais Veneciją apiplėšė Napoleonas, jų sumažėjo. Beje, Napoleonas išsivežė ir žirgus. Kartu su kitu karo grobiu juos parodė paryžiečiams, o vėliau pastatė Triumfo arką ir ant jos užkėlė žirgus. Tačiau, skulptūros ten buvo neilgai, – kai Napoleonas pralaimėjo Vaterlo mūšį, valdžią atgavę burbonai, grąžino statulas Austrijos imperijai, o ji buvo aneksavusi Veneciją, tad pargabeno arklius į Veneciją.
Kaip žirgų skuptūros atsirado Konstantinopolyje, žinių neišliko. Be to, mokslininkai iki šiol ginčiajasi kada jos buvo sukurtos. Nors dažnai pabrėžiama, kad skulptūros yra bronzinės, iš tiesų, jos nulietos iš 96,67% vario. Kodėl tai svarbu – paklausite? Ogi todėl, kad varis lydosi aukštesnėje temperatūroje nei bronza, todėl su juo dirbti daug sunkiau. Be to, varis gali būti auksuojamas, o bronza – ne. Iš to seka, kad žirgai ko gero buvo pagaminta Romos, o ne helenistiniais laikais, – II ar III amžiuje.
Beje, Konstantinopolio skulptūros Veneciją pasiekė tik 1254 m. ir buvo pastatytos ant bazilikos priekinio fasado. Tačiau tai ką matote dabar – nėra originalai, prieš pora dešimtmečių, smarkiai padidėjus oro taršai buvo nuspręsta perkelti jas į bažynčios vidų, o ant fasado pastatyti kopijas.
