Tūkstančius metų keliautoms reikėjo namų, kur galėtų nakčiai prisiglausti. Šilko kelias, kuriuo iš Kinijos į Europą ir atgal buvo gabenamos prekės, buvo nustatytas karavansarajais. Viduramžiais keliautojus nakvynei priimdavo vienuolynai. XXI amžiaus keliautojai savo klajonių neįsivaizduoja be viešbučių. Jų pasiūla plati, – nuo blyksinčių mega kompleksų iki nakvynės namų. Šiandienos keliautojų nesibaigianti naujų nepamirštamos nakvynės paieška paskatino viešbučių–butikų evoliuciją. Kuo ypatingi šie viešbučiai?
Visų pirma, kambarių užsakymo portaluose šalia jų nerasite nurodytų žvaigždučių. Tačiau jų ir nereikia. Butikai rinkoje sėkmingai konkuruoja intymia aplinka ir jaukumu. Nors butikams nėra nustatyta vieningų kriterijų, vis dėlto jie turi bendrų bruožų.
Viduramžiais keliautojus nakvynei priimdavo vienuolynai. XXI amžiaus keliautojai savo klajonių neįsivaizduoja be viešbučių. Jų pasiūla plati, – nuo blyksinčių mega kompleksų iki nakvynės namų.
- Dydis. Paprastai jie turi nuo 10 iki 100 kambarių. Tai reiškia, kad svečias čia gali pasijusti tarsi namie. Butikuose taip pat dažnai yra bendros erdvės, kur svečiai gali bendrauti.
- Individualumas. Kiekvienas viešbutis – ypatingas, tad nėra pavojaus apsirikti kokioje šalyje esate.
- Dizainas. Butiko architektūra ir interjero dizainas yra unikalūs, nes jie dažnai įrengiami istoriniuose pastatuose, tačiau gali būti ir ultra modernūs.Kiekvienas kambarys tokiame viešbutyje irgi ypatingas.
- Vieta. Daugelis tokių viešbučių yra miestų centruose arba madingose vietovėse.
- Kultūra. Jie dažnai atspindi vietinę kultūrą, žmonių skonį, gyvenimo būdą. Čia dažnai galima pasigėrėti vietos menininkų kūriniais.
- Paslaugos. Butiko darbuotojai įsidėmės jūsų vardą kai tik atvyksite dieną ir išsiaiškins pomėgius.
- Gastronomija. Restoranai ir barai butikuose paprastai būna brangūs, aukštos kokybės ir autentiški.
Suomiai žengia dar vieną žingsnį – Helsinkyje vienas po kito atsidaro ypatingi viešbučiai–butikai. Vien nuo pavadinimo galima apsalti – Luxury Design Butique hotel.
Trys suomių banginiai
„Ką jums reiškia „luxury“? – klausia „Collection“ viešbučių rinkodaros direktorė Mirkku Kullberg. – Man tai – tyla, aukštos kokybės maistas ir leidžiantis jaustis patogiai geras dizainas“. Trys banginiai, ant kurių laikosi visa suomių gyvenimo filosofija!
Toks bus ir naujasis, šiais metais Helsinkyje atsidarysiantis „St. George“ viešbutis (Yrjönkatu g. 13). Jis jau dabar vadinamas pavyzdinio dizaino viešbučiu.
„St. George“ įsikūrė 1840-aisiais pastatytame name, kurio įspūdingiausią dalį 1890 m. suprojektavo architektas Onni Tarjanne. Garsiausias jo darbas – Suomijos nacionalinis teatras.
Šiandienos architektai, mąstydami apie viešbučio interjerą, dėmesį kreipė į pastato istoriją. O jame veikė Suomijos literatūros draugija, buvo leidžiamas pirmasis laikraštis „Suometar“ ir dirbo spaustuvininkai. Todėl dabar svečiai, apsigyvenę liukso numeriuose istorinę aplinką galės skaityti tarsi knygą.
Viešbučio šeimininkai siekia, kad restoranai „Andrea“ ir „St. George Bakery & Bar“ taptų vietinių gyventojų ir viešbučio svečių socialiniais centrais.
Viešbučio karališkuoju brangakmeniu bus vidiniame kieme įrengtas žiemos sodas su stikliniu stogu. Jį sukurti įkvėpė XVIII ir XX a. garsi sodais ir meno kolekcijomis bajorų konservatorija.
Šių metų antrojoje pusėje turėtų atsidaryti ir dar vienas šedevras dizaino mėgėjams „Art hotel Helsinki“ (Välimerenkatu g.18). O kol kas miesto svečiai gali tikėtis ypatingos patirties anksčiau atidarytuose viešbučiuose.
„Clarion Hotel Helsinki” (Tyynenmerenkatu g. 2) buvo atidarytas 2016 m. 16 aukštų, 78 metrų pastatas – aukščiausias Suomijos sostinėje. Iš jo viršutiniame aukšte esančio „Sky“ baro atsiveria nepakartojamas „techno“ vaizdas į uostą. Šalia baro, kaip įprasta suomiams, įrengta sauna, o jos svečiai gali nerti į ant stogo esantį ir visus metus veikiantį baseiną.
Į pastatą įkomponuotas garsiojo architekto Larso Soncko 1930-aisiais suprojektuotas sandėlis.
„Clarion Hotel Helsinki“ baldus pagamino „Artek“. Apie sveiką gyvenimo būdą šiame viešbutyje jums primins ne tik siūlomi ekologiški patiekalai, bet ir kilimėlis prie durų, teigiantis, kad „geriausia valiuta – šypsena“, ir užrašas laiptinėje – „Laiptai sveikai širdžiai“.
„Etiško verslo siekis yra visų mūsų veiksmų pagrindas. Mes rūpinamės žmonėmis, – ir svečiais, ir darbuotojais. Mūsų „WeCare“ atsakomybės programa yra visų mūsų veiksmų pagrindas“, – teigia viešbučio pardavimų vadovė Jari Sampakoski.
Buvusioje elektrinėje įrengtas viešbutis „Lilla Roberts“ (Pieni Roobertinkatu g. 1-3) – dabar yra suomiško dizaino perlas ir geriausia vieta gėrėtis art deco bei geriausiais šiuolaikinių dizainerių kūriniais. Jis įsikūręs Dizaino rajono širdyje, todėl iki visų svarbiausių sostinės vietų galite nueiti pėsti.
„Barilla Lilla e“ ir „Krog Roba“ restoranuose siūloma klasikinių šiaurės šalių patiekalų.
Viešbutis didžiuojasi esąs „Global Green Key“ judėjimo, kuris skatina teigiamas aplinkosaugos iniciatyvas ir tvarų turizmą, narys. Todėl nenustebkite, kad svečiuodamiesi šiame ir daugelyje kitų Helsinkio viešbučių, kambaryje rasite kortelę su pasiūlymu atsisakyti kasdienio kambario tvarkymo. Sutaupytos lėšos bus pervestos, pavyzdžiui, darbuotojams, kurie rūpinasi Saimaa ežero ruonių apsauga. Šie ruoniai ypatingi, nes jie vieninteliai pasaulyje gyvena ne jūroje, o ežere. Jie čia užsiliko nuo tų laikų, kai ežeras turėjo susisiekimą su jūra. Jam užakus, ruoniai prisitaikė prie gėlo vandens. Beje, ežeras irgi unikalus – jis yra 4 400 kv. km dydžio, – tryliktoji Lietuvos dalis – ir turi 13 710 salų. Jei sugalvotumėte apvažiuoti jo pakrantes, tektų sukarti beveik 15 tūkst. kilometrų. (Daugiau informacijos: gosaimaa.com)
„Hanaholmen“ viešbutis (Hanasaarenranta g. 5) garsėja svetingumu konferencijų dalyviams. Šiuolaikinė konferencijų įranga ir užburiantis vaizdas į ežerą sukuria darbingą aplinką. Tačiau viešbutis savo architektūra ir skandinaviškas tradicijas atitinkančiu lakonišku interjeru gali būti įdomus ir dizaino mėgėjams. Jame įrengta meno galerija, kurioje pristatome šiuolaikinių menininkų kūriniai.
