Suomiai gali būti skirtingų pažiūrų, priklausyti skirtingoms partijoms, net išpažinti skirtingą tikėjimą, tačiau visus juos vienija pirtis. Visi šiandieniniai keturiasdešimtmečiai ir vyresni šios šalies gyventojai yra gimę pirtyje, ir pirtyje vis dar dauguma velionių palydimi anapusin. „Sauna“ – vienintelis suomiškas žodis, kurį žino viso pasaulio žmonės ir garsiausias eksportuotas Suomijos simbolis.
Ir švarina, ir gydo
Suomiai juokauja: sauna – tai dar viena proga išgerti.
„Kiekvieną šeštadienį einu į sauną. Atsigulu ant plautų, atsipalaiduoju, o kai sušylu, vyras atneša šalto alaus bokalą“, – sako šiaurės miestelyje Kemyje (Kemi) gyvenanti Noora Baria.
Vis dėlto, suomiai į sauną eina ne išgerti. Tai labai senas paprotys, prie kurio kiekvieną, net negimusį suomį, ima pratinti tėvai. Ir ne tik todėl, kad saunoje galima apšvarinti kūną. Nors dabar suomiai saunose nebeatlieka maginių ritualų, vis dėlto jie jaučia, kad karštas garas švarina ir sielą. O tikėjimas saunos gydomąja galia iki šiol neišblėsęs: „Jei sauna, degtinė ir derva nepadės, liga išties mirtina“, – įsitikinę šiaurės kaimynai.
Teigiamą saunos poveikį pripažįsta ir medikai. Ji atpalaiduoja raumenis, slopina stresą bei sąnarių skausmus, gydo kai kurias odos ligas, gerina kraujo apytaką. O prestižinis medicinos žurnalas JAMA paskelbė tyrimų duomenis, kad nuolatinis kaitinimasis saunoje pirtyje mažina širdies infarkto riziką.
Senieji Suomijos gyduoliai tai žinojo jau seniai. Net šiandien toli šiaurėje galima rasti žmonių, kurie saunoje nuleidžia kraują. Ši procedūra žinoma nuo XV amžiaus. Suomijos vyrai kreipdavosi jos prieš rugiapjūtę, nes ji „atšviežina“ kraują ir saugo nuo ligų.
Vis dėlto, suomiai į sauną eina ne išgerti. Tai labai senas paprotys, prie kurio kiekvieną, net negimusį suomį, ima pratinti tėvai. Ir ne tik todėl, kad saunoje galima apšvarinti kūną. Nors dabar suomiai saunose nebeatlieka maginių ritualų, vis dėlto jie jaučia, kad karštas garas švarina ir sielą.
Šeštadienis – saunos diena
„Sauna ne prabanga, o būtinybė“, – teigia suomiai. Jie neįsivaizduoja namų be saunos, kaip ir be tualeto. Anksčiau kurdamiesi žmonės visų pirma statė sauną, o tik po to namus. Pas mus gi – pirmiausia statydavo tvartą.
Dabar beveik kiekviena šios šalies gyventojų šeima turi savo sauną, o tie, kas neturi, noriai naudojasi viešosiomis pirtimis. O jų vien Helsinkyje – dešimtys. Vis dėlto, seniausioji, pastatyta 1929-aisiais, yra Tamperėje.
Suomiai mėgsta ir pirčių šventes. Tada daugelis miestiečių svečiams atveria savo namų saunų duris. Pavyzdžiui, Helsinkyje per kovą rengiamą Saunos dieną surenčiamos net vienadienės saunos bei į miestą suvežamos mobiliosios pirtys. Dažnai jos sustatomos jūros pakrantėje, tad sušilę lankytojai gali šokti tiesiai į jūrą.
Beje, mobiliųjų pirčių festivalis kasmet rengiamas mažame Vakarų Suomijos miestelyje Teuva. Kasmet šį renginį aplanko maždaug 6 tūkst. žmonių.
Daugiau informacijos apie rengiamas saunos dienas galima rasti interneto puslapiuose helsinkisaunaday.fi, visithelsinki.fi
Karštasis simbolis
Pasak legendos, saunos malonumą žmonėms atskleidė gamta, – kadaise, lietaus lašams persisunkus pro prakiurusį stogą ir nukritus ant įkaitusios krosnies, namuose pasklido malonus garas. Nuo tų laikų tradiciškai suomiai į sauną eina šeštadieniais.
„Į sauną einu penkis–šešis kartus per dieną. Pirmąkart ryte apie aštuntą, o paskutinįsyk – vėlai vakare“, – sako saunos mėgėjas Peka Kerkeinenas (Pekka Kärkkäinen).
Peka turi ypatingą pirtį. Ir tai yra proga pakalbėti apie saunų rūšis.
Mes manome, kad sauna – tai sausoji pirtis, kurioje baisiai karšta. Iš tiesų tokių saunų yra. Dažniausiai jos įrengiamos miestuose ir įkaitinamos elektrinėmis krosnelėmis iki 80–110° C temperatūros. Tačiau Suomijoje yra ir garinių, beržinėmis malkomis kūrenamų pirčių, kur ant įkaitusių akmenų pilamas vanduo. Jose periamasi vantomis, kurias vietiniai vadina „vihta“.
Vis dėlto, labiausiai suomiai didžiuojasi savo dūminėmis „savusauna“ ir noriai į jas kviečia užsieniečius. Šios saunos neturi kamino, tad kūrenant dūmai pasklinda patalpoje. Kai sauna įšyla, krosnis užgesinama, dūmai išvaikomi ir žmonės periasi juodoje lyg nuodėgulis garinėje. Dar neseniai savusaunos buvo beveik išnykę, tačiau dabar šalyje jau pastatyta apie 40–45 tūkst. tokių pirčių.
Pokštininkai suomiai
Keisčiausia sauna, kuri privers išsižioti net visko mačiusius, yra Laplandijoje, Ylläs miestelyje. Ji įrengta gondoloje ir penkiems žmonėms periantis keliauja lynu 40 metrų aukštyje.
Ką daryti, jei suomis pakvietė į sauną?
Jei Suomijoje turite draugų, jie neabejotinai jus pakvies pasikaitinti saunoje. Tačiau ten ne tik maloniai leidžiamas laisvalaikis, bet ir tvarkomi verslo reikalai, – ne viena šios šalies įmonė buvo įkurta saunoje. Todėl nieko keisto, kad šioje šalyje yra net 30 firmų, gaminančių pirčių krosneles.
Suomiai mėgsta pasakoti istoriją, kaip ilgametis jų prezidentas Urho Kekkonenas pasikvietė į sauną Sovietų Sąjungos lyderį Nikitą Chruščiovą aptarti dvišalių reikalų. Jiems kalbantis, U. Kekkonenas taip prišildė sauną, jog rusui teko sutikti su viskuo, kas siūloma, nes nebegalėjo ištverti karščio. Taigi draugai, kad pagerbtų jus, iškūrens pirtį.
Jei pirties malonumai jums nepatinka, atsisakyti bus sunku, tačiau suomiai labai neįsižeis, nes supranta, kad ne visoms moterims patinka pertis kartu su vyrais, kad jos baiminasi dėl makiažo ar turi kitų, tik joms vienoms žinomų priežasčių. Na, o vyrai irgi gali turėti savų paslapčių.
Kaip elgtis saunoje
- saunai skirkite mažiausiai pora valandų, dar geriau – pusdienį;
- suomiai į šeimos sauną visada eina nuogi, net ir su nepažįstamaisiais, tad ir jums nereikėtų gėdytis. Žinoma, jei norėsite likti su rankšluosčiu, niekas jo iš jūsų neatims, tačiau atrodysite keistokai;
- viešosios saunos gali būti ir atskiros vyrams bei moterims arba į tą pačią vyrai ir moterys eiti skirtingu metu. Tad iš anksto pasidomėkite, kas jūsų laukia;
- ant plautų pasiklokite rankšluostį, kad nereiktų sėsti tiesiai ant įkaitusių lentų;
- kaitinimosi patalpoje elkitės kaip bažnyčioje – neplepėkite, ypač – apie politiką ir verslo reikalus;
- garinėje saunoje, prieš pildami vandenį ant akmenų, paklauskite, ar kiti žmonės tam neprieštarauja, mat sauna – karštesnė nei mūsų pirtis;
- nekentėkite – jei šilumos per daug, tuoj pat kraustykitės į vėsesnę patalpą;
- pasikaitinus galima šokti į eketę, griūti į sniegą arba apsiprausti po dušu. Žinoma, galima ir pasėdėti vėsesnėje patalpoje;
sauna nėra viešnamis, tad elkitės deramai.
Kuo skiriasi lietuviška pirtis nuo saunos
Pirtininkė, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narė, kaimo turizmo sodybos „Vabalynė“ vadovė Ramunė Žukauskienė teigia esanti tradicinės lietuviškos pirties patriotė, todėl tiki, kad būtent iš baltų žemių pirties kultūra skverbėsi tolyn į šiaurę. To įrodymas – baltiškų žodžių skoliniai suomių ir jų giminaičių kalbose. Kadaise baltai „pirtimi“ vadindavo dūminį namą su krosnimi. Suomių žodyne žodis „pirtti“ iki šių dienų reiškia dūminę trobą.
Vis dėlto, jei mūsų tradicijos skverbėsi tolyn, pasak Ramunės, pakeliui jos „pametė“ kai kuriuos esminius elementus. Tai – vienas kito vanojimo kultūra, be kurios pirties neįsivaizduoja ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, lietuviai ir latviai. Tačiau ši tradicija neperžengė pietinės Estijos sienos, todėl ir estai, ir suomiai pirtyse vanojasi tik patys. Suomijoje vanotojų rasite tik didžiausiose įvairias paslaugas teikiančiose pirtyse.
„Jei lankėtės sveikos lietuviškos pirties kultūrą propaguojančiose pirtyje mūsų šalyje, Suomijoje pastebėsite ir dar vieną ryškų skirtumą. Suomiams būtinas pirties atributas – bokalas alaus, o mūsų pirtyse verdama vaistažolių arbata. Šiuos kultūrinius skirtumus aptikome keliaudami po Suomijos pirtis“, – sako pirtininkė.
Suomiška savęs vanojimo tradicija lemia ir jų garinės konstrukciją. Didumoje Suomijos pirčių plautai siauri, pritaikyti tik sėdėti. Plautų ir garinės aukštis rodo ir tai, kad šioje šalyje mėgaujamasi tokia šiluma, nuo kurios ne vienam lietuviui vyniotųsi ausys. Tiesa, įkaitinę pirtį iki 90 ar 100 laipsnių Suomijos pirčiuoliai ilgai joje nesėdi – vis sprunka atsivėsinti į šaltą vandenį ar įmerkti ūso į alaus putą.
Geriausios Helsinkio saunos
Löyly
Ši įspūdingos architektūros sauna atidaryta prieš dvejus metus Hernesaario rajone. Joje yra trys malkomis kūrenamos kaitinimosi patalpos, tarp jų ir dūminė. Vienu metu čia gali kaitintis 50 žmonių. Taip pat yra kavinė bei restoranas su didžiule visus metus atvira terasa su vaizdu į jūrą.Allas Sea Pool
Sostinės širdyje sauna su spa centru suręsta ant vandens. Lankytojai tiesiai iš garinės gali šokti į vandenį. Sauna ir restoranas veikia visus metus.Kulttuurisauna
Garsaus suomių architekto Tuomas Toivonen draugiško aplinkai statinio pavyzdys yra Merihakos rajone. Atvira visus metus, žiemą galima šokti į ledinę jūrą.Lapinlahden Lähde
Ši sauna buvo įrengta 1880-aisiais psichiatrijos ligoninės pacientams. Dabar joje gali lankytis visi. Yra skirtingos lankymo valandos moterims ir vyrams.Kotiharjun sauna
Yra Kallio rajone. Be kaitinimosi ir pėrimosi čia galite naudotis ir spa specialisčių paslaugomis.
Daugiau informacijos rasite interneto puslapiuose visithelsinki.fi, myhelsinki.fi
