Nelepinami stingdančio šalčio kaustomų žiemų ir ilgų tamsių naktų, suomiai žino kaip susitvarkyti su sniegu ir ledu. Šiuos gamtos dovanotus minusus jie paverčia pliusais ir kviečia svečius pasinerti į neįtikėtinų nuotykių pasaulį. Tikrai bus karšta!
Išsimiegokite ledo kambaryje
Netoli poliarinio rato yra mažas Kemi miestelis. Kasmet, nuo 1996-ųjų, sulaukę žiemos, jo gyventojai stato sniego pilį „Lumi Linna“. Iš jūros vandens, leisdami jį per milžiniškus vamzdžius, pagamina bemaž 26 000 kubinių metrų – apytikriai 2 100 sunkvežimių – sniego ir supila kalną, kurio pagrindas yra 2500 kv. metrų.
Pilies statytojai teigia, kad lygumų sniegas per minkštas, o štai jūros – sumišęs su druska – kaip tik. Sutankintas jis tampa kietas tarsi cementas. Šiame sniege galima iškirsti kambarius, praėjimus, jį galima skaptuoti tarsi akmenį. Kad lubos neįgriūtų, šiauriečiai naudoja Antikos graikų sukurtą technologiją – arkas!
Suomiai taip įsigudrijo statyti iš sniego, kad šiemet milžiniška pilis, kurios sienos yra 4 metrų aukščio ir pusantro metro storio, o jei norėsite apeiti aplink, turėsite stingdančiame šalyje pėdinti pusę kilometro, iškilo vos per tris su puse savaitės.
Pilies statytojai teigia, kad lygumų sniegas per minkštas, o štai jūros – sumišęs su druska – kaip tik. Sutankintas jis tampa kietas tarsi cementas.
Yra ir dar viena jūros sniego ypatybė – atšilus orams, jis neištirpsta, todėl pavasarį, kai pilis patamsėja ir tampa nebegraži, ją bulozeriai suskaldo ir griuvenas sustumia į jūrą. Tik ten ji ištirpsta. Tačiau Kemio gyventojai svarsto, kad neprotinga taip elgtis, tad jau planuoja ilgaamžę pilį, kuri miestelio gyventojus džiugins ir vasarą.
Kemio turizmo centro atstovė Noora Baria pasakoja, kad norint pastatyti pilį, sniegas turi būti bent 7 laipsnių Celsijaus šalčio, o oras – kuo šaltesnis. Pastaruosius keletą metų pilies statytojai darbus pradėdavo gruodžio pradžioje, o šiemet – tik sausio 10-ąją. „Klimatas keičiasi“, – liūdnai palinguoja galvą Noora.
Sniego pilį viduje puošia įvairios skulptūros ir bareljefai. Jų plotas užima beveik 300 kvadratinių metrų. Kiekvienais metais skelbiama nauja tema. Pavyzdžiui, pernai Suomija šventė valstybės šimtmetį, – jie nepriklausomybę nuo Rusijos iškovojo 1917-ųjų gruodžio 6-ąją, o mes – po poros mėnesių. Profesionalūs su sniegu ir ledu įgudę dirbti skulptoriai iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, kuriuos kasmet samdo Kemis, tuomet pilį papuošė valstybės simboliais. Šių metų tema – pasaulio pasakos. Tad pilyje galima pasigrožėti Snieguole, trimis paršiukais ir net Bjauriuoju ančiuku, žinoma, virtusiu į pasakišką gulbę.
„Lumi Linna“ viduje, nepaisant lauko temperatūros, visuomet yra apie 5 laipsniai šalčio. Tačiau tai ne priežastis čia neįrengti viešbučio – už maždaug 200 Eur galima išsimiegoti vienoje iš 45 ledo viešbučio lovų! Ant jų pakloti avių kailiai, – guliesi ant kaip tikras šiaurės gyventojas samis, su drabužiais ir – būtinai – kepure, ir užsikloji dviem antklodėmis. Saldžių sapnų!
Suapvalėjus nuo tokio pasiūlymo svečių akims, Noora skuba paguosti: „Mes nepaliekame svečių likimo valiai. Jei jie sušąla, gali likusią nakties dalį praleisti šiltame svečių name.“
Be to, Noora paaiškina, kad prieš einant miegoti, „Lumi Linna“ restorane, prisėdus prie ledo stalų ant elnių arba avių kailiais uždengtų medžio trinkų, galima pasrėbti kaštų patiekalų. Su garuojančiomis lėkštėmis padavėjai bėgioja tarp dviejų šimtų svečių tarsi sprinteriai. Žinoma, nieks neatsakys, jei norėsite ko nors stipresnio.
Kaip įprasta suomiams, „Lumi Linna“ aprūpinta ir naujosiomis technologijomis – čia yra elektra bei oro kondicionavimo sistema.
„Lumi Linna“ kainos:
bilietas – suaugusiems 20 Eur, vaikams nuo 4 m. – 12 Eur30–45 min ekskursija po pilį suaugusiems 22 Eur, vaikams nuo 4 m. – 13 Eur.Dienos pietūs restorane – 26 Eur asmeniui, vakarienė – 51–58 Eur asmeniui.Nakvynė Ledo viešbutyje – 200 Eur.
Išsimaudykite ledinėje jūroje
Suomija – vienintelė pasaulio šalis, kurios visi uostai žiemą užšąla. Normalu, kad žiemą temperatūra nukrenta žemiau 30 laipsnių C, o 1999 m. sausį Kittilės Pokoje buvo užfiksuotas 51,5 laipsnio C speigas! Dėl geografinės padėties Suomijos importo ir eksporto įmonėms labai svarbus susiekimas jūra – per metus iš šios šalies uostų išplaukia keliolika tūkstančių prekes gabenančių laivų. Todėl ledlaužiai čia būtini kaip oras.
Baltijos jūros Botinijos įlankoje prie Kemio kiekvieną žiemą dirba keli ledlaužiai, – pūškuoja visą parą, kad laivams padarytų kelius. Vienas iš tokių laivų – „Sampo“. Jis ne tik nuo ledo valo kelius, bet ir vežioja turistus. Dar visai neseniai „Sampo“ buvo vienintelis laivas, kuriame svečiai galėdavo pasmalsauti apie ledlaužius.
Paprastai laivas turistus paima iš Ajos uosto, kuris nuo Kemio centro nutolęs per 11 km, tačiau daug smagiau kelias valandas per užšalusią jūrą lėkti sniego motociklu, ypač, jei vairuoji pirmą kartą. Laive svečiams siūloma ekskursija po laivą – joje galima sužinoti, kodėl jis laužo ledą, o kiti ne. Pasirodo paslaptis ta, kad „Sampo“ sveria net tris kartus daugiau už paprastus tokio dydžio laivus, be to, jo grimzdo priekis yra plokščias, todėl laivas gali „užlipti“ ant ledo ir savo svoriu jį sulaužyti. „Sampo“ turi ir ypač galingus variklius, kuriems nebaisus jokio storio ledas.
Po sočių pietų, laivo darbuotojai kviečia pasimaudyti ledinėje jūroje! Neišsigąskite – nėra taip baisu, kaip atrodo. Visų pirma su šiltais drabužiais jums teks įlįsti į specialų kostiumą, kuris ne tik nepraleidžia vandens, bet ir išlaiko žmogų vandens paviršiuje. Šiuos kostiumus naudoja visi jūrininkai, jei ištinka nelaimė ir laivas ima skęsti. Jei esate pasiruošę, „Sampo“ darbuotojai jus saugiai nuleis į vandenį, nes pats sunkiai galėsite judėti, o kai paplaukiosite, ištrauks ant ledo. Vėliau laivo restorane turistai springdami dalijasi įspūdžiais prie puodelio arbatos. Kaina – apie 200 eur asmeniui.
Šiaurės perlas
Jei šiaurėje nebūtų kitų įdomybių, ten vis tiek vertėtų važiuoti. Šiaurės pašvaistė – reginys, kurio nepamiršite visą gyvenimą. Tiesa, turizmo centrų darbuotojai negali jums garantuoti šio reginio, – gamta užgaidi, – norės – leis pamatyti, norės – neleis. Šiaurės pašvaistė pasirodo, kai paspaudžia šaltukas ir dangus yra giedras. Noora mobiliajame telefone turi programėlę, kuri rodo kokia tikimybė konkrečioje vietoje išvysti pašvaistę. Vis dėlto ji trukteli pečiais: kaip bus iš tiesų – nuspręs gamta.
Suomiai stengiasi, kad trumpam į jų šalį atvažiuojantys turistai išsivežtų geriausius įspūdžius. Tam jie stato ypatingus medinius namukus, kuriuos vadina kabinomis. Iš tiesų jie atrodo lyg jūriniai konteineriai, tik yra su be galo dideliais langais ir stiklinėmis lubomis. Guli šiltai lovoje ir žiūri į nusidriekiančios ledo sukaustytos jūros tolius, o danguje lyg įvairiaspalvė gyvatė rangosi pašvaistė. Ko daugiau norėti? Kaina nuo 145 Eur.
Susipažinkite su Arkties šunimis
Samojedai – Arkties šunys, – balti, pūkuoti ir draugiški. Klampodami per gilų sniegą juos galėsite ne tik vestis už pavadėlio, bet ir apkabinti bei nusifotografuoti – jie mėgsta pozuoti asmenukėms. Samojedai jums padės susipažinti su Šiaurės gamta, patemps, jei nebegalėsite išbristi iš sniego ir sušildys sušalusias rankas.
Galima leistis į kelionę ir Sibiro haskių traukiamu kinkiniu. Kol jie temps roges, jūs dairysitės po apylinkes. Tokių iškylų organizatoriai nepamiršta pavaišinti arbata arba gliogu – tradiciniu karštu gėrimu iš gvazdikėliais pagardintų uogų sulčių.
Kaina – 75–190 Eur asmeniui.
Pažvejokite ant ledo
Po Kalėdų, kai Laplandijoje dienos ima ilgėti, Botnijos įlanką nusėda žvejai. Kas gali būti geriau – jus apgaubia tokia tyla, kokios niekur Lietuvoje nesurasite, lede ima žaisti sugrįžtančios saulės spinduliai, na ir, žinoma, ima kibti!
Kaina – apie 70 Eur asmeniui.
Išmokite pagauti šiaurės elnią
Vietiniai Laplandijos gyventojai samiai iki šiol augina šiaurės elnius. Galima nusigauti iki jų fermų, virve pagavus elnią, pakinkyti jį į roges ir leistis į kelionę per snieguotus miškus. Jei gerai seksis vadelioti – gausite elnių vadeliotojo pažymėjimą, kuris įrodo, kad esate profesionalas! Su elniais galite leistis ir į medžioklę. Po kelionės galima praragauti rūkytos elnio mėsos sriubos. Gardu!
Aplankykite Kalėdų senelį
Kalėdų senelis gyvena Rovaniemiyje – tai žino visi ir visi gali užsukti pas jį į svečius. Iš ten Senelis per Kalėdas iškeliauja pas vaikus su dovanomis šiaurės elniais kinkytomis rogėmis. Ten veikia ir jo paštas, kur pagalbininkai nykštukai tvarko viso pasaulio vaikų atsiųstus laiškus. Rovaniemyje yra ir Kalėdų senelio oro uostas. O kur yra jo jūrų uostas?
O gi – Kemyje. Iš ten Kalėdų senelis išplaukia į jūras ir marias. Dažniausiai vasarą. Ką dar Kalėdų senelis veikia vasarą? Ogi kaip visi seneliai žvejoja, rūko pypkę, eina pasivaikščioti po mišką, grybauja ir uogauja.
Daugiau informacijos: santaclausfinland.fi, santaclausvillage.info, visitkemi.fi
Susituokite
Na, kodėl vestuves reikia planuoti Italijoje, Prancūzijoje ar kokioje biraus smėlio salelėje? Šiaurė – štai kur egzotika! Daugelyje Laplandijos miestelių teikiamos visos jaunavedžiams reikalingos paslaugos. Daugiau informacijos: laplandweddings.com
