Gal pastebėjote, kad daugelio turkaičių vardas yra Gul, mūsiškai Rožė. Ir nieko keisto – gegužę Anatolijos platybėse pasislėpusi Isparta pakvimpa vienomis kvapiausių pasaulyje – Damasko rožėmis. Kvepia laukai, parduotuvės, degalinės, kvepia Ispartos restoranai ir gatvės… Prasideda žiedlapių derliaus nuėmimo metas.
1 litrui – 4 tonos
Pasaulyje yra maždaug 1 350 rožių rūšių. Turkijoje atrastos net 24 endeminės rūšys, – tai reiškia, kad čia jų tėvynė. Kvapniausia iš jų buvo pavadinta Anatolijos rože, bet mes ją geriau žinome kaip Damasko rožę (lot. Rósa × damascena). Tai – daugiametis kvapnus krūmas.
Damasko rožės nuo neatmenamų laikų buvo auginamos Artimuosiuose Rytuose. Netgi yra žinių, kad jomis buvo puošiami Romos imperijos laikų sodai. O Damasko rožės pavadinimą šis augalas gavo 1875 metais, kai į Britaniją „iš naujo“ buvo atvežtas iš Sirijos. Nuo to laiko ji – nepakeičiama sodų puošmena, – gal ne pati gražiausia iš giminaičių, bet neabejotinai kvapniausia, ir, beje, – dygiausia. Atsargiai!
Ispartoje žiedlapių derliaus nuėmimas prasideda gegužės viduryje ir tęsiasi maždaug mėnesį. Iki horizonto nutįstančiuose laukuose, iš kurių matyti snieguotos kalnų viršūnės ir žydros ežerų akys, rožės susodintos eilėmis. Valstiečiai žiedlapius ima skinti dienai brėkštant, krauna į milžiniškus maišus ir veža į turgų parduoti. Ne bet kam – rožių pirkliams. Tik nedaugelis vietinių žmonių patys išdrįsta spausti aukso vertės eterinį aliejų. Tam, kad išgautų litrą, jie surenka 10 000 krūmelių žiedlapius ARBA 4 tonas ARBA 1,5 milijono žiedlapių!
80% pasaulio rinkos
Moderni rožių aliejaus gamykla buvo pradėta 1935 metais Atatiurko nurodymu. Jis atvyko į Ispartą, pamatė laukus ir greit sumetė, kokius didelius pinigus iš to gali gauti valstybė.
Dabar 80 procentų pasaulio rožių eterinio aliejaus išgaunama Turkijoje ir Bulgarijoje, – iš viso apie 5 tonas.
Fabrikai moderniais prietaisais iš žiedlapių išspaudžia kiekvieną aliejaus lašą, tam naudodami cheminę medžiagą heksaną. Ar gali toks eterinis aliejus lygintis su išgautu rankomis? Mano galva – NE! Todėl nenustebkite, jei gamintojas už litrą kvepiančio aliejaus paprašys 7 000 eurų. O kol pateks į parduotuves, aukštos kokybės rožių eterinio aliejaus kaina išaugs – 30–40 kartų! Bet ir fabrikų išgautas rožių eterinis aliejus nepigus. Todėl šypsausi, kai kažkas giriasi, kad už 5 mililitrus rožių eterinio aliejaus mokėjo 5 eurus.
Nepaisant vis didėjančio poreikio ir spaudžiami fabrikų, valstiečiai vis dar žiedlapius distiliuoja senoviniais variniais alembikais, o aliejų nugraibo rankomis. Dėl to, jų išgautą aliejų medžiote medžioja aromaterapeutai, – chemikalai gydymui netinka.
… jei norite pamatyti
Jei norite pamatyti rožių laukus, ypač jei norite būti rožių derliaus liudininkai, būtinai atsikelkite dienai nenubudus. Rožių derlių valstiečiai renka nuo saulėtekio iki maždaug 10 valandos, vėliau saulė pasidaro per karšta, rasa nukrinta, žiedlapiai išdžiūsta, aliejus išgaruoja…
Rožės žydi nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos. Didžiausi kvapnūs laukai plyti Rožių slėnyje, esančiame už 40 kilometrų nuo Ispartos, tad, jei nenorite labai anksti keltis, protingiau apsistoti kaime pas vietinius žmones, nei mieste.
Rožių slėnyje pamatysite ne tik kaip išgaunamas eterinis aliejus kvepalams, bet ir gaminamos kosmetikos priemonės, liejamos žvakės, džiovinama žiedlapių arbata, verdama uogienė ir net saldainiai – lukumas.
Gėlių vagis
Nors Damasko rožių tėvynė – Anatolija, Ispartoje gaji legenda, kad čia pirmieji rožių sodinukai buvo atgabenti iš Bulgarijos. Kontrabanda!
1870-aisiais turkas İsmailas Efendi, dar vadinamas Müftüzade Gülcü Ismail Efendi, suvokęs kokį didelį pelną duoda rožių verslas, iš Bulgarijos Kazanleko slėnio pavogė kelis rožių stiebelius, paslėpė savo lazdoje, ir pargabeno į Turkiją, už 1200 kilometrų nuo Bulgarijos esančią Ispartą.
Gali kilti klausimas kodėl Ismailui reikėjo rožes vogti ir gabenti kaip kontrabandą? Visų pirma todėl, kad Kazanlekas buvo uždara saugoma teritorija. Visais laikais pramoniniai šnipai nepageidaujami.
Po dvidešimties metų – 1892-aisiais İsmailas Efendi jau buvo pasirengęs pradėti gaminti rožių aliejų. 130 metų rožės uždirba maistą daugeliui šio regiono gyventojų.
Dabar miesto centre stovi paminklas rožių vagiui, o parfumerijos įmonė „Anka Kus“ gamina parfumuotą vandenį „Ismail Efendi – The Rose Bandit“. Kvepalus, kuriuos sukūrė parfumeris Ali Erkekli sudaro aviečių, raudonėlių, Damasko rožių, levandų, gvazdikėlių, šafrano, narcizų, pačiulių, kedrų eteriniai aliejai, ambra, muskusas ir benzoino derva. 50 ml buteliukas Turkijoje kainuoja apie 100 eurų.
2021
