Saulėlydis Pamukalėje, levandų laukai, poilsis prie 4 ežerų ir Apaštalų takai

Papusryčiavę viešbutyje važiuosime į Buldaną – tekstilininkų sostinę, kur iki šiol meistrai rankomis audžia medvilnę, šilką, liną. 68-erių Selahattinas šio amato pamokys ir mus. Austi jis išmoko iš savo mamos būdamas vos 8-erių ir iki šiol neapleidžia šio amato.  Sutiksime ir meistrų, kurie dirba modernesnėmis priemonėmis nei Selahattinas. Gal norėstie įsigyti jų rankų darbinių – užuolaidų, patalynės, drabužių?

Buldanas turi dar vieną garsenybę – simitus. Tai riestainiai, kuriuos kasdien valgo kiekvienas Turkijos gyventojas. Įsivaizduokite – 80 mln.gyventojų – 80 mln.iškeptų simitų kasdien! Su sąlyga, jeigu kiekvienas žmogus suvalgo tik vieną! Nors šie riestainiai kepami visoje šalyje, turkai žino, kad Buldane jie – geriausi. Ragausime simitų garsiausioje miestelio arbatinėje ir, žinoma, užgersime turkiška arbata, – taip, kaip daro visi šios šalies žmonės. Apžiūrėsime senojo miestelio spalvotus namus, kurių, laimei, dar nesugadimo „restauracija“. Pietums – vietiniai patiekalai!

Tuomet šoksime į autobusą ir važiuosime į Tripolį, – ne tą, kuris Libijoje, o prie Meandro upės, – tačiau ne mažiau garsų. Šis miestas galybę pasiekė romėnų laikais, tad bus proga pasigrožėti romėnų architektų gerbėjimais, jų stiliaus ir proporcijų jausmu. Tripolį iki šiol aktyviai tiria archologai, prieš pora metų čia jie rado 2 tūkst.metų senumo alyvuogių spaudyklą, o pernai – gerai išlaikusį net 32 metrų ilgio fontaną. Grįždami į Pamukalę pravažiuosime daugybę sodų, kuriuose vietinai žmonės augina figas ir vynuoges. Gal sustosime pasilabinti su jais.

Pavakary, kai saulės spinduliai taps nebe tokie aštrūs ir namo išvažiuos dauguma didžiuliais autobusais atvykusių turistų, leisimės į Hierapolį – milžinišką antikinio pasaulio miestą! Lankysime vieno iš dvylikos apaštalų – Šv. Pilypo kapą, maudysimės Kleopatros baseine, o saulę miegop palydėsime nuo Pamukalės balto travertino terasų.  

Laisvu laiku vakarieniausime ir gurkšnosime vyną viename iš žavių Pamukalės restoranėlių.  

Nakvynė Pamukalėje.

Po pusryčių laukia levandų laukai, dešimtis hektarų besidriekiantys aplink kaimą. Padėsime šių nuostabių augalų agintojams skinti kvepiančius žiedus. Ką suskynę pargabensime į kaimą. Meistrai žadėjo parodyti kaip senais aparatais, kuriuos naudoja ne viena karta levandų augintojų, distiliuojami žiedai. Iki vakaro ir mes išmoksime išgauti brangius kvepiančius lašus, rišime kvepiančias puokštes, pagal senuosius turkų receptus gaminsime kūno priežiūros priemones ir ką pagaminę parsivešime namo.

            Vakarienė lauks pas svetingus šeimininkus, o po jos laisvu laiku virsime levandų uogienę, eisime apžiūrėti kaimo sodų!

Naktis Kujudžake.

Papusryčiavę pensione, skubėsime slėptis nuo dienos karščio – Dedegiolo kalno plato tikrai vėsiau. Gėrėdamiesi laukine gamta, stengdamiesi atpažinti vietinius augalus ir stebėdami ore nardančius pauščius, 8–10 kilometrų keliausime pėščiomis kalnų takeliais. Pietums – barbekiu. Tiems, kas nedrįs kopti į kalnus, galės pasivaikščioti po plato, – tikrai bus ką veikti!

Vakarieniausime vėl pensione. Jo šeimininkas – neprilygstamas žuvų patiekalų specialistas. Smalsu, kuo šįkart vaišins?

Laisvu laiku – maudynės ežere ir vakaro arbata miestelyje.

Naktis Egirdire.

Pusryčiausime terasoje, žiūrėdimi į iki horizonto nutolantį ežerą ir kalnus. Deja, teks atsisveikinti su šiuo gamtos kampeliu ir jame palikti dalį širdies. Kilsime namo iš Ispartos oro uosto. Į kitą lėktuvą teks persėsti Stambule. Vilnių pasieksime apie 19 valandą.