Suomija – rojus gero maisto mėgėjams. Keista, tiesa? Juk ne Viduržemio jūros pakrantė! Vis dėlto suomiai turi savo ypatingą – šiaurietišką virtuvę. Jos pagrindas – sveikas maistas.
Sveikatos garantas
Jei išeisite pasivaikščioti po Helsinkį, akis, žinoma, užklius už greito maisto valgyklų. Tačiau šioje šalyje jos stypso tarsi susigėdę, iš paskutiniųjų bandydamos nepasiduoti spaudžiamos puikų maistą siūlančių užkandinių, kavinių, restoranų.
Suomijoje stebina ekologiško maisto pasiūla. Visur – kavinėse, restoranuose, įmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, „Finnair“, valgyklose ir net didžiausiame Helsinkio parodų centre parduodamas ekologiškas maistas. Rodos, jis, o ne chemizuotų ūkių išaugintos daržovės ir mėsa yra šios šalies gyventojų pirmojo pasirinkimo prekė. Tačiau taip buvo ne visuomet.
Ilgų žiemų kaustomoje Suomijoje tradicinis maistas buvo paprastas – duona, bulvės, kiauliena. Suprantama, kad dėl tokios mitybos gyventojų sveikata buvo ne per geriausia, – prieš pusę amžiaus čia daugiausiai Europoje žmonių mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tad racionalūs suomiai 1971 metais pradėjo Karelijos projektą, dar vadintą Tautos sveikatos gelbėjimo programa, kuri tapo pavyzdžiu visam pasauliui. Jos esmė paprasta – skatinti žmones sveikai maitintis – mažiau mėsos, druskos, daugiau daržovių bei žuvies ir, žinoma, kuo daugiau judėti. Po dvidešimt penkerių suomiai suskaičiavo: žmonių mirštamumas nuo širdies ligų sumažėjo 80 proc., o vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo net 10 metų.
Suomijoje stebina ekologiško maisto pasiūla. Visur – kavinėse, restoranuose, įmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, „Finnair“, valgyklose ir net didžiausiame Helsinkio parodų centre parduodamas ekologiškas maistas.
Tad šiandien, lankydamiesi Suomijoje, tikėtina, gausite patiekalų su mažiau druskos arba visai be jos, ant duonos tepti bus pasiūlyta ne kokį tepųjį riebalų mišinį ar margariną, o sviestą, žinoma, sumaišytą su smulkiai supjaustytais svogūnais, krapais ir trupučiu česnako arba žolelėmis, vietoj riebaus pieno bus patiekta lieso, bet baltymingo. Pietums, tikriausiai, bus pasiūlyta žuvies, o desertui – natūralaus jogurto su miško uogomis, be abejo, be cukraus. Nelabai įprasta tris kartus per dieną mėsą valgantiems lietuviams, tiesa?
Diktuoja madas
Pertvarkydami savo mitybą suomiai pasiekė dar vieną ypatingą laimėjimą – jie ėmė pasauliui diktuoti virtuvės madas. Vos 600 tūkst. gyventojų turinčiame Helsinkyje yra net aštuoni „Michelin“ žvaigždėmis apdovanoti restoranai ir į nugarą jiems nuolat alsuoja konkurentai.
Suomius sėkmė aplankė todėl, kad jie kartu su kaimynais švedais, norvegais ir danais, pasinaudodami tuo ką turi geriausio – šiaurės gamtos turtais, – per pastaruosius aštuoniolika metų sukūrė tai, kas dabar pasaulyje garsėja kaip Naujoji skandinaviška virtuvė. Šios virtuvės stiprybė – naujai pagaminti tradiciniai patiekalai iš vietinių, sezoninių ingredientų. Taip pat buvo atnaujintos ir pasikeitusiam žmonių skoniui pritaikytos senosios maisto gaminimo technologijos, pavyzdžiui, rauginimas, marinavimas, rūkymas ar sūdymas.
Sveiko maisto judėjimas pakeitė ir žemės ūkį – grūdai, aliejiniai augalai, pieno produktai, ypač sūriai, imti auginti ir gaminti stengiantis išsaugoti jų natūralų skonį. Pradėta rūpintis ir senųjų veislių obuolių bei kriaušių išsaugojimu, jų populiarinimu. Tad viešėdami šioje šalyje žiemą nesitikėkite ragauti braškių ar šviežių smidrų, juo labiau – egzotinių produktų. Užtat galėsite iki valios kirsti marinuotus agurkus, raugintus grybus, sūdytą lašišą. Desertui galėsite mėgautis gabalėliu pyrago su mėlynėmis, žemuogėmis, spanguolėmis, bruknėmis ar tekšėmis.
Ir tai dar ne visos šiaurės virtuvės paslaptys. Be vieno ingrediento jos negalėtum tokia pavadinti. Tas ingredientas – paprastumas! Nuo patiekalų ruošimo, iki paprasčiausio vagio paltui pasikabinti keliomis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintame restorane. Beje, dėl šios priežasties ir, žinoma, ekologijos, staltiesės jau seniai išgyvendintos ir iš suomių namų, ir iš geriausių restoranų. Juk jas reikia skalbti! Tam naudojami skalbikliai, elektra ir žmonų energija. Dėl ko? „Tik dėl keistų įgeidžių, kuriuos skatina puikybė“, – atsako kuklūs suomiai.
Dėl paprastumo šalyje labiausiai vertinama duona. Jos yra tiek rūšių, kad visų ir neišragausi. Kepalai nuo pusės delno dydžio iki vos pakeliamų, su ryžiais, kviečių, avižų kruopomis, saldinta, su prieskoniais ir prėska, kepta ir džiovinta. Beje, visi šios šalies geri restoranai lankytojams siūlo vegetarinių patiekalų.
Mados vėjai…
Naujosios skandinaviškos virtuvės tradicijos ištikimas ir mažyčio restoranėlio „Vild“, įsikūrusio vienoje patalpoje su dizaino parduotuve, šefas Ossi Paloneva. Jis – vienas iš Naujosios skandinaviškos virtuvės guru, kuris kuria maisto madas. „Geriausias – laukinis maistas“, – tvirtina jis.
„Suomijoje žvejyba, medžioklė ir miško gėrybių rinkimas vis dar tebėra gyvenimo būdo dalis ir sudaro šiuolaikinės Suomijos maisto kultūros pagrindus. Nors jaunimas kraustosi į miestus, tačiau jie nėra užmiršę naminio maisto skonio. Tai mums suteikia galimybę miestuose atgaivinti sveikos mitybos tradicijas“, – tvirtina O. Paloneva ir vaišina karšta užkandėle – ant juodos duonos riekės uždėtas raugintomis kadagių uogomis pagardintas keptos žuvies gabalėlis. Sunku patikėti, kaip skanu!
Laukinio maisto restoranai vis dažniau svečiams siūlo patiekalų iš grybų, miško uogų, laukinių gyvūnų ir jūros bei upių žuvų. Žinoma, visų šių patiekalų karalius yra šiaurinių elnių mėsa, kurią patiekdami suomiai didžiuojasi, nes pasaulyje yra labai mažai vietų, kur jos galima paragauti. Kilogramas geros kokybės elnienos kainuos apie 70 EUR, tad šalies virėjai stengiasi pagaminti tokių patiekalų, kuriems nereikėtų didelio kiekio mėsos, bet būtų atskleistas jos savitas – laukinis – skonis. Pavyzdžiui, verdama trinta, beje, labai populiari šioje šaltoje šalyje, daržovių sriuba su rūkytos elnienos gabaliukais. Labai gardu.
Šiaurės klimatas leidžia tarpti daugybei vietinių augalų ir veistis laukinių gyvūnų, kurie dabar, pasak virėjo, atkeliauja į miestų restoranus. Tačiau šiandieniniai virėjai iš gamtos dovanų stengiasi sukurti naujus skonius, dėlto ant suomių ir jų svečių stalo atkeliauja ir ne visai įprasti produktai, pavyzdžiu, tradicinis suomių džinas napue paskaninamas ne tik džiovintomis spanguolėmis, bet ir eglės šakele.
… ir skersvėjai
Jei manote, kad laukiniai patiekalai nelabai egzotiški, Helsinkyje galima paragauti ir labiau vaizduotę kaitinančio maisto, pavyzdžiui, patiekalų iš vabzdžių.
Tam tinkamiausi svirpliai ir didžiųjų milčių lervos. Jie tradiciškai valgomi Pietryčių Azijoje. Pavyzdžiui, Tailande 20 tūkst. ūkininkų per metus maistui išaugina apie 7 500 tonų svirplių. Abiejų rūšių vabzdžiai yra puikus užkandis, nes svirpliai turi penkis kartus daugiau baltymų nei miežiai, o 100 gramų didžiųjų milčių lervų yra 200 kcal ir net 25 g baltymų bei kalio, vario, natrio, seleno, geležies, cinko ir daugiau nei jautienoje vitaminų, ypač B12.
Dabar kepti Pietryčių Azijos užkandžiai atkeliauja ir ant suomių stalo. Yra netgi ferma, kuri aprūpina restoranus šiais vabzdžiais. Belieka pridurti, kad jie daug lengviau užauginami nei gyvuliai, vadinasi, mažiau kenkia aplinkai. Suomiams tai labai rūpi.
Kur galima paskanauti „laukinio“ maisto
„Vild“
Mikonkatu 6, Helsinkis. restaurantwild.fi„Grön“
Albertinkatu 36, Helsinkis. restaurantgron.com„Silvoplee“
Toinen Linja 7, Helsinkis, silvoplee.fi.Laukiniu maistu taip pat galima ne tik pasimėgauti pas ūkininkus, bet ir patiems pasirinkti grybų, žolelių. Nemažai tokių fermų yra Tamperėje – „Lahtua“, „Ahlman“, „Everyman“.
Paragaukite tradicinio maisto
Kalakukko
Orkaitėje tešlos lakštuose kepta žuvies filė su kubeliais supjaustytais paspirgintais lašiniukais ir stambiai pjaustytais svogūnais. Kepant lakštai užlenkiami ir aptepami kiaušinio tryniu. Iškepę supjaustomi ir apipilami iki rusvumo įkaitintu sviestu.Kaltoki
Ryžiais įdaryti pyragėliai dar vadinami Kareliškais pyragėliais, labai populiarūs Suomijoje.Karjalanpaisti
Troškinta jautiena, kiauliena ar ėriena patiekiama su bulvių koše ir tekšių uogiene.Geros kavos šalis
Nors kavamedžiai Suomijoje neauga, tačiau ši šalis turi savo kavos kultūrą. Suomiai jos išgeria labai daug ir labai stiprios, – vienam gyventojui daugiau negu bet kuri kita tauta pasaulyje! Jie teigia, kad per dieną būtina išgerti ne mažiau kaip dešimt puodelių kavos – pirmąjį anksti ryte, paskutinįjį – vėlų vakarą. Kai kurie suomiai įsigudrina išgerti net trisdešimt puodelių! Prie gėrimo būtina pateikti septynių rūšių sausainių ar pyragėlių, vadinamų kakkukahvi. Kodėl – net patys suomiai nežino, tačiau tradicijų griežtai laikosi.
Gali pasirodyti keista, kad pasauliniai kavinių tinklai, tokie, kaip, pavyzdžiui, „Starbucks“ savo invaziją į šalį sustabdė dar oro uoste. Iš tiesų priežastis paprasta – suomiai turi pakankamai savo nacionalinių kavinių tinklų, su kuriomis atvykėliams konkuruoti nesiseka.
