Dvidešimtojo amžius pradžioje Tusulos (Tuusula) ežero pakrantėje susiformavo unikali suomių menininkų bendruomenė, sukūrusi ne tik puikių meno kūrinių, bet ir padėjusi pagrindus profesionaliajam šios šalies menui, įrašiusi suomių vardus šalia garsiausių pasaulio kūrėjų.
Suomijos aukso amžius
Tik pusvalandis kelio į Šiaurę nuo Helsinkio, vos penkiolika minučių nuo tarptautinio Vantaa oro uosto ir jūs atsidursite vandenų, muzikos, literatūros bei tapybos pasaulyje. Tiesa, ne dabartiniame, o prarastame, – tokiame, koks jis buvo prieš daugiau kaip pusę amžiaus.
Nuo 1809 iki 1917 metų Suomija buvo Rusijos imperijos dalis. Šimtą metų caro valdžia slopino tautines suomių ambicijas, kalbą. Iškovojusiai nepriklausomybę šaliai reikėjo sukurti ne tik savo valstybę, bet ir tautinį indentitetą. Šio darbo ėmėsi į gimtuosius kraštus grįžę užsienyje mokslus išėję jauni, veržlūs menininkai. Sekdami Vakarų tradicija, kartu jie ėmė kurti profesionalųjį meną. Dabar šį laiką suomiai vadina šalies meno aukso amžiumi. Žygiuojant pėsčiomis Tusulos ežero pakrantėmis galima atsekti aukso amžiaus menininkų paliktus pėdsakus.
Aino vieta
Sodybą ant Tusulos ežero kranto Jervenpėje (Järvenpää) savo vardu pavadino Aino, – garsiausio suomių kompozitoriaus Žano Sibelijaus (Jean Sibelius), pasauliui padovanojusio simfoninę poemą „Finlandija“ ir daug kitų kūrinių, žmona.
Ainola – Aino vieta. Kaip kitaip? Juk ji rūpinosi namais, ūkiu, užveisė sodą. Vis dėlto ne ji, o Žanas 1904-aiaisiais nusprendė iš sostinės persikelti į miškų apsuptą užkampį. Kompozitoriui, kuris visus savo kūrinius sukurdavo galvoje ir tik po to išguldydavo ant popieriaus, reikėjo ramybės, – jį trikdė Helsinkio gausmas ir žmonių gausa. Kai Ž. Sibelijus pirmą kartą atvyko į dievo užmirštą kraštą, takeliu bėgiojo žvėrys, netoliese grėsmingu balsu baubė elnias.
Garsiam to meto architektui nacionalinio romantizmo architektūrinės srovės kūrėjui Larsui Sonkui (Lars Sonck) projektuojant namą šeima suteikė visišką laisvę. Ž. Sibelijus paprašė nedaug, – kad pro valgomojo langus matytų ežerą, galėtų pasikurti žalią židinį ir griežtai uždraudė name įrengti vandentiekį, – kompozitorius buvo įsitikinęs, kad vandens gurgėjimas vamzdžiuose jį trikdys. L. Sonkas, sekdamas tradiciniais savo tautos architektūros pavyzdžiais, suprojektavo nedidelį, bet erdvų ir jaukų namą.
Kompozitorius Ainoloje mirė 1957 m., sulaukęs 91-erių, ir buvo palaidotas sode. Aino name praleido dar dvylika metų, o paskui atgulė šalia vyro. Penkios Sibelijų dukterys namą su visa kuo, kas jame buvo, pardavė valstybei, o ji čia įkūrė kompozitoriaus muziejų, kuris dirba nuo gegužės iki rugsėjo. Lankytojai čia gali pamatyti daug asmeninių garsiojo suomio daiktų ir fortepijoną, kurį jis gavo dovanų
Tik pusvalandis kelio į Šiaurę nuo Helsinkio, vos penkiolika minučių nuo tarptautinio Vantaa oro uosto ir jūs atsidursite vandenų, muzikos, literatūros bei tapybos pasaulyje. Tiesa, ne dabartiniame, o prarastame, – tokiame, koks jis buvo prieš daugiau kaip pusę amžiaus.
Sukūrė bendruomenę
Prie Tusulos ežero vieni po kitų kėlėsi ir kiti menininkai. Jie buvo panašaus amžiaus ir panašių politinių pažiūrų. Be to, gyventi kaime buvo pigiau, o vaikai augo gamtos apsuptyje.
Pirmieji čia apsigyveno tapytoja Venė Soldan-Borfeld (Venny Soldan-Brofeld) su vyru rašytoju Juhanu Aho (Juhani Aho) dar 1891-aisiais. Po jų atsikraustė Sibelijų šeima bei tapytojai Ėras Jernfeltas (Eero Järnefeltas) bei Peka Halonenas (Pekka Halonen) su šeimomis. Pastarasis pasistatė didžiulį namą, kuriam pušinius rąstus atsigabeno net iš už daugiau kaip šimto kilometrų. P. Halonenas buvo sniego „specialistas“, – ilgas valandas jis slidinėdavo Tusulos ežeru ir skaitė sniegą tarsi knygą, o perskaitęs jį tapė.
Netoliese ant ežero kranto įsikūrė rašytojas, Suomijos romano ir dramos tėvas bei šalies šiuolaikinės literatūros kūrėjas Aleksis Kivi (tikrasis jo vardas – Aleksas Stenvallas). Toliau – namą pasistatė poetas ir žurnalistas Juhanas Heikis Erkas (Juhana Heikki Erkko), bei daugelis kitų šiandien gerai žinomų menininkų.
Iki XX amžiaus vidurio Tusulos ežero pakrantėse gyveno pusė to meto Suomijos pasaulinio garso menininkų. Dabar galima apžiūrėti beveik visų jų namus.
Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje paskui menininkus prie Tusulos ėmė kraustytis ir kiti pasiturintys suomiai, todėl dabar tai yra viena iš brangiausių gyventi vietų, – net mokesčių Tusulos gyventojai kas mėnesį sumoka tūkstančiu eurų daugiau nei tie, kas yra įsikūrę už puskilometrio.
KĄ GALIMA NUVEIKTI PRIE TUSULOS?
- Pasivažinėkite dviračiais aplink ežerą – kelias nutįsta apie 26 kilometrus. Pakeliui galėsite aplankyti ir menininkų namus-muziejus. Dviračių nuomos punktus rasite Jervenpėje. Ten pat nuomojami ir teniso kortai bei įranga žaidimui, pačiūžos ir kitos žiemos sporto priemonės. App programėlę su audio gidu ir žemėlapiu galite parsisiųsti iš interneto svetainės visittuusulanjarvi.fi Programėlė naudos vietos nustatymo įrangą GPS.
- Leiskitės į iškylą laivu po ežerą.
- Išbandykite saunos malonumus – dūminės arba įprastos. Dūminė Krapi sauna buvo pastatyta ežero pakrantėje 1930-aisiais. Krosnies pusantros tonos akmenų įkaista per 5–8 valandas. Sauną gali išsinuomoti grupės žmonių.. Saunos paslaugos suaugusiems kainuoja apie 18 Eur, augesniems vaikams – 10 Eur. Daugiau informacijos: krapi.fi
- Tusulos ežeras – rojus žvejojantiems starkius ir lydekas. Jei turėsite tik vieną meškerę, leidimo žvejoti nereikės, bet jei sumanysite naudoti kitą įrangą, mokestį galima sumokėti bet „R-kioski“ parduotuvėje arba internetu.
- Prisiregistruokite interneto svetainėje exitcenter.fi ir su draugais Jervenpės apylinkėse pažaiskite populiarius orientacinius žaidimus – ieškokite paslėptų faraono lobių, bėkite nuo policijos, nes jums gresia kalėjimas už pinigų plovimą arba išgelbėkite žmoniją nuo naujo karo.
- Tusuloje yra 12 duobučių golfo klubas. Jame gali laiką leisti ir profesionalai, ir pirmokai – jiems rengiamos pamokos. Daugiau informacijos galite rasti adresu thk.fi
- Aplankykite Tusulos 1734 m pastatytą bažnyčią. Jos kapinėse palaidoti A. Kivis ir P. Halonenas.
Išgerkite kavos ir apsipirkite „Lentävä Lapanen“. Tai – mezgimo kavinė. Kitaip tariant, čia galima įsigyti siūlų ir, prisėdus kamputyje su virbalais, išgerti puodelį kavos bei užkąsti patiekalų, pagamintų iš vietinių ūkininkų tiekiamų produktų. Kavinė įrengta tarsi gyvenamasis kambarys, kuriame jūsų laukia svetingi šeimininkai. Sibelijaus 150-osioms gimimo metinėms šeimininkai kartu su Ainolos darbuotojais sukūrė specialų paketą „Aino lapai“ – jame rasite siūlų ir instrukciją, pagal kurią galėsite nusimegzti Aino Sibelijus pirštines. Čia galima įsigyti ir ypatingų siūlų „Lempi“. Jie suverpti iš ypatingų Suomijos avių rankomis dažytos vilnos. Šie siūlai tinkamiausi kojinėms. Jei turite laiko, galite pasimokyti megzti ir austi. Daugiau informacijos: lentavalapanen.fi - Aplankykite Villa Cooper. Ji vadinama Ainolos seserimi, mat ir ją suprojektavo L. Sonkas. Dabar name įrengtas vietinių Jervenpės meistrų rankdarbių muziejus. Čia galima pamatyti unikalių drabužių, keramikos ir medžio dirbinių. Daugiau informacijos: villacooper.nettisivu.org
- Jei mėgstate aktyvias pramogas, leiskitės pėsčiomis aplink ežerą. Garantuojame – liksite patenkinti. Aukščiausia vieta, į kurią pakilsite, bus 25 m virš ežero. Iš ten gerai matyti apylinkės. Jei atvyksite pavasarį, vertėtų pasivaikščioti palei Kerava upę. Ten 94 hektarus užimančioje Lemenilakso (Lemmenilaakso) saugomoje teritorijoje yra turistams pažymėti takai. Kitas 2 km pėsčiųjų takas yra Ruotskinkilės (Ruotskinkylä) kaime. Čia galima daugiau sužinoti apie gamtą ir jos saugojimą. Žiemą miške įrengiama daugybė lygumų slidinėjimo trasų.
KAIP PASIEKTI TUSULĄ?
Iš Helsinkio
- automobiliu arba taksi – užtruks 15–20 min, kaina – apie 40 Eur;
- traukiniu R, nuo stotelės teks paėjėti apie kilometrą. Taip pat galima važiuoti traukiniu D, kuris lekia iki Jarvenpės (Järvenpää). Nuo ten iki Ainolos teks pavažiuoti vietos autobusu;
- autobusu – jis išvažiuoja iš Kampio (Kamppi) stoties 10 platformos. Kryptis – Hirila-Jervenpė (Hyrylä-Järvenpää). Kelionė užtruks apie valandą. Paprašykite vairuotojo, kad jus išleistų stotelėse: Krapi, Gustavelund, Onnela, Halsoenniemi, Ainola arba Ahola.
Viešojo transporto grafiką anglų kalba galite rasti interneto svetainėje hsl.fi, o stoteles žemėlapyje reittiopas.fi.
Iš Vantos (Vantaa) oro uosto:
Traukiniu P iki Tikurila (Tikkurila) stoties, ten persėsti į traukinius R arba D ir važiuoti iki Jervenpės. R traukinys sustoja ir Ainolos stotelėje. Nuo jos iki J. Sibelijaus muziejaus – tik kilometras.
